Lietuvoje įsikūrusi šveicarų kapitalo transporto ir logistikos bendrovė AsstrA Associated Traffic AG šiuo metu išgyvena jūrinių pervežimų pakilimo laikus. 2016 metais bendrovė pervežė 9024,5 TEU jūrinių konteinerių – net 183% daugiau nei metus prieš tai, kai pervežimų dalis laivais tesiekė 4929,6 TEU. Šiuo metu įmonė planuoja aktyviai plėstis jūrų transporto segmente ir dairosi į naujas rinkas.
„Nors didžiąją dalį krovinių pervežame kelių transportu, šiandien jaučiame augantį šaldytų produktų eksportą konteineriais, ypač mėsos bei pieno gaminių, todėl šiemet planuojame aktyvią plėtrą būtent jūrinių pervežimų srityje“, - sako Dovilė Venckutė, bendrovės AsstrA Baltijos šalių ir Baltarusijos jūrų pervežimų padalinio vadovė.
Didžiąją dalį konteinerių AsstrA pervežė Rusijos federacijos viduje – net 80% daugiau nei metais prieš tai. Antroje vietoje pagal transportuotų konteinerių kiekį liko jūriniai pervežimai Kinijos-Rusijos maršrutu, kurie augo 222%, trečioje – Kinijos-Baltarusijos kryptis, augusi 100%, ketvirtoje – Lietuvos-Baltarusijos kryptis, apimtis auginusi 404%, o penktoje pagal populiarumą vietoje liko Vokietijos – Rusijos kryptis, kuria buvo pervežta 1283% daugiau krovinių. Per 2016 metus, AsstrA skaičiuoja vien tik iš jūrinių pervežimų užsidirbusi 811 mln. EUR apyvartos, o tai sudaro 27% daugiau, nei metais prieš tai.
„Vertinant praeitų metų Jūrinių linijų finansinius rodiklius, linijos dirbo nuostolingai. Bankrutavo Jūrinė linija „Hanjin Shipping“, tai rodo, kad linijos nebegali dirbti tokiomis mažomis kainomis kaip praeitais metais. Mažesniųjų linijų finansiniai rodikliai taip pat gana prasti. Linijos kooperuojasi ir jungiasi į aljansus tam, kad dirbtų ekonomiškiau, pilnai užkrautų laivus, jos nebegali išsilaikyti vienos“, - pastebi jūrinių pervežimų ekspertė D. Venckutė.
Pavyzdžiui, nuo balandžio mėnesio planuojamas CMA/EVG/OOCL/COSCO susijungimas į „Ocean Alliance“.
„Dabartinės kainos pakilusios, jos darosi „sveikesnės“. Šiuo metu dėl apribojimų į Rusijos rinką padidėjo pieno produktų bei šaldytos mėsos pervežimai į trečiąsias šalis, todėl matau galimybę bendrovei AsstrA plėstis šioje naujoje rinkoje. Lietuviai pradėjo dairytis po naujas šalis, kur galėtų realizuoti savo produkciją“, - sako D. Venckutė.
Jos teigimu, dėl „Hanjin Shiping“ bankroto ir dalies laivų nuėmimo, jūrų transporto rinkoje jaučiamas vietų stygius tiek importui iš Tolimųjų Rytų, tiek ir eksportui.
„Ši tendencija palietė visus Europos uostus. Ypatingai sąstingį jaučia klientai, kurie šiuo metu dirba nebrangios produkcijos kaip rąstai , medinės lentos, metalo laužas segmente. Dėl pakilusių eksporto kainų, tokių krovinių siuntos sustoja“, - mato D. Venckutė.
Įvertintos naujos rinkos
Bendrovė AsstrA Associated Traffic AG teikia pilnų krovinių (FCL) importo ir eksporto paslaugas iš Klaipėdos jūrų uosto. Pervežimų kryptys jungia Viduržemio regiono šalis (Ispanija, Portugalija, Marokas, Egiptas), Izraelį, Turkiją, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos šalis. Šiemet AsstrA siekia sustiprinti savo pozicijas organizuojant dalinių krovinių (LCL) eksportą į Kiprą, Maltą, Kanarų salas, Islandiją ir iš importą iš Tolimųjų bei Vidurio Rytų, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, Australijos.
Įmonės AsstrA analitikų atlikta didžiausių tarptautinių jūrų uostų analizė rodo, kad 11 iš 15 didžiausių uostų yra įsikūrę Azijos regione ir tai paaiškina augančią Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių įtaką pasaulio ekonomikai. Didžiausi jūrų uostai įprastai yra skirstomi į dvi kategorijas: universalius ir specializuotus. Specializuoti uostai dažniausiai aptarnauja naftos gaminių ir kuro pramonę (Ras-Tanura, Mina Al Ahmadi, Khark, Tampico, Valdez), rūdos ir anglies (Tubarao, Richards-Bay, Duluth, Port-Cartier, Port Hedland), grūdinių kultūrų, medienos ir panašią produkciją teikiančius pramonės sektorius. Specializuoti jūrų uostai dažniausiai randasi besivystančiose rinkose.
Tarptautinės jūrų transporto tendencijos Lietuvos nepalietė
Remiantis Europos jūrų uostų organizacijos (ESPO) duomenimis, 2016 metais Europos jūrų transporto segmentas išgyveno laipsniško atsigavimo po 2008-ųjų metų ekonominės krizės pabaigą. Vis tik ES uostuose per pirmuosius 2016 m. krovos darbų apimtis buvo mažesnė nei prieš prasidedant ekonomikos nuosmukiui 2008 m. 4 ketvirtį (kai per pirmąjį ketvirtį buvo krauta 960 mln. tonų, o antrą – 989 mln tonų). 2015 m. Europos uostuose buvo įkrauta 1956 mln. tonų krovinių, iš jų 1194 mln. tonų buvo gauta, o 762 mln. tonų išsiųsta.
2016 m. Olandijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Ispanijos jūrų uostai buvo populiariausiais Europoje. Vis dėl to, 13 iš jūrinių ES valstybių pranešė per 2016 m. patyrusios krovinių apyvartos nuosmukius savo pagrindiniuose uostuose, lyginant su metais prieš tai. 10 iš jūrinių ES valstybių pranešė apie nepasikeitusias krovos apimtis. Didžiausius nuosmukius fiksavo Latvijos (-14 %), Bulgarijos (-10.5 %) ir Estijos (-9.4 %) uostai. Kita vertus, Malta, Kipras, Lietuva ir Slovėnija paskelbė krovos apimtims augus daugiau nei 10%. Klaipėdos jūrų uostas 2016-uosius baigė rekordu: krovinių apyvarta viršijo 40 mln. tonų ir taip Klaipėda tapo didžiausiu uostu Baltijos regione.