Belgijoje – vynas, Japonijoje – sakė, Prancūzijoje ir Italijoje – vynas: kiekviena šalis turi savo firminį gėrimą, kurio populiarumas jau seniai peržengęs visus geografinius rėmus.
Apie tai, kokiu būdu prancūziški, itališki, gruziniški ir čilietiški vynai pasiekia namus, restoranus bei vynų parduotuves visame pasaulyje, kalbėjome su AsstrA-Asociated Traffic AG Gėrimų ir tabako logistikos (ang. Drinks and Tobacco Logistics) projekto vadove Jekaterina Močalkina.
Jekaterina, papasakokite plačiau, kaip pervežami alkoholiniai gėrimai? Kokios saugumo priemonės yra taikomos? Juk kartais net nedidelės siuntos kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų.
Kalbant apie technines priemones, Europoje alkoholis paprastai pervežamas taroje, sukrautas ant palečių. Dėžės viduje buteliai yra fiksuojami specialiais laikikliais, kurie gali būti dar papildomai sutvirtinami tarpinėmis arba termoizoliacinėmis medžiagomis. Tuomet visas krovinys sutraukiamas diržais arba strypais.
Vyno gaminius pervežti galima taip pat ir pilstomus – maistinėse cisternose, cisternose-konteineriuose bei fleksitankuose. Tuomet jokių saugumo priemonių, išskyrus taros sterilumą, nereikalaujama. Vynui poveikį turi stipri krata, todėl būtina užtikrinti transporto priemonės būklę.
Žinoma, esama ir išimčių, kaip kad legendinio linjė-akvavito atveju, kuomet pats pervežimo procesas vaidina svarbų vaidmenį formuojant gėrimo skonį (akvavitas – nacionalinis skandinavų gėrimas, kuris statinėse pirma jūra gabenamas į pietų pusrutulį, o paskui atgal, kad nuolatinio judėjimo metu geriau sugertų medienos aromatą).
Jai kalbėtume apie temperatūros režimą, tai jo turi būti paisoma viso pervežimo proceso metu, pirmiausia – iki 40 laipsnių stiprumo gėrimams, taip pat brangiems distilatams, kuriuose nuo žemos temperatūros formuojasi nuosėdos ir kurie gali prarasti dalį skonio bei aromato savybių. Todėl tokius alkoholinius gėrimus mes pervežame šaldytuvuose – tai leidžia mums užtikrinti optimalią temperatūrą. Standartinis režimas, kurio dažniausiai prašo klientai – nuo +10° iki +15°.
Taip pat vynas yra jautrus šviesai, todėl svarbu užtikrinti visišką krovinio užtamsinimą.
Na, ir galiausiai krovinio saugumo nuo vagysčių prasme, tai užtikrinama dėka transporto su vientisu metaliniu rakinamu kėbulu, taip pat – maršruto planavimo, numatant sustojimus tik saugomose aikštelėse, atsakingo vežėjų pasirinkimo bei navigacijos ir sekimo priemonių panaudojimo.
Ką galite pasakyti apie pervežimo terminus? Kokių esama apribojimų?
Terminai – vienas pagrindų, kuriais paremta visa alkoholinių gėrimų produkcijos logistika. Vyną kaip masinio vartojimo prekę apibūdina jo paklausa, išauganti pirmiausia švenčių, festivalių ir kitų masinių renginių periodais. Derindamiesi prie šių datų stambūs prekybos tinklai praktiškai vienu metu rengia specialius išpardavimus ir akcijas. Būtent šiame kontekste terminai – tai ne tik mūsų stiprioji savybė, bet ir konkurencingas privalumas mūsų klientams.
Tokiame kontekste būtina paisyti visų reikalavimų, kad proceso metu būtų išvengta delsos pasieniuose. Prieš kroviniui kertant sieną, jis turi būti paženklintas specialiniais akcizo ženklais. Šias paslauga mes teikiame mūsų akcizavimo sandėliuose Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, žinoma, įtraukdami akcizo ženklinimą į bendrus pervežimo terminus.
Jekaterina, jeigu pažvelgtume į pervežimų geografiją, ar būtų galima nustatyti skonių tendencijas atskirose valstybėse? Pavyzdžiui, klientai iš NVS šalių pirmenybę teikia ispanų ar italų vynui? Vokiškam ar belgiškam alui?
Tokios akivaizdžios vartojimo tradicijos nėra, tačiau esama gamybos tradicijų: Čekija bei Vokietija atsako už alų, romanų valstybės – už vyną, Ukraina – už degtinę, Didžioji Britanija ž už viskį, o likeriai populiarūs kone visuose pasaulio kampeliuose. Jei kalbėtume apie kryptis, populiarias tarp AsstrA vykdomų pervežimų, tai 2017 metais daugiausia užsakymų gavome iš Italijos į Latviją ir iš Estijos į Norvegiją. Daugiausia alkoholio produkcijos pervežta iš Italijos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos į NVS šalis, Baltijos, Skandinavijos ir Pietryčių Azijos valstybes. Be to, gabenome tiek komplektinius krovinius, tiek dalinius krovinius vienoje paletėje.
Atskirai norėčiau paminėti Kinijos kryptį. Pastaraisiais metais alkoholinių gėrimų importas į Kiniją išaugo daug kartų, ir tai – nepaisant tam tikro konservatyvumo, kuriuo pasižymi Kinijos rinkos alkoholinių gėrimų segmentas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais mes pervežėme 45-ių pėdų konteinerį prancūziško vyno į Kinijos miestą Lančžou. Krovinį pirmiausia gabenome autošaldytuvais iš kelių mažų Prancūzijos miestų į Duisburgą (Vokietija), tuomet krovėme į 45-ių pėdų konteinerį ir greituoju traukiniu vežėme į Kiniją.
Kiekvieną mėnesį iš Europos ir NVS šalių į Kiniją gabenami konteineriai, pilni alkoholio produkcijos, kuri vis populiarėja Azijos vartotojų tarpe. Per praėjusių metų sausio-rugpjūčio laikotarpį Kinija importavo 16 proc. daugiau vyno nei per tą patį periodą 2016 metais, ir šie rodikliai tik augs.
