Ar Rusijai atšaukus embargą padidės krovinių srautas Naujuoju šilko keliu ir nusistovės krovinių gabenimas geležinkeliais kryptimi Europa–Kinija? Tai priklauso nuo kelių veiksnių.
2014 metų rugpjūtį Rusija įvedė draudimą importuoti maisto produktus iš įvairių šalių. Draudimas apima Europos Sąjungą, JAV, Albaniją, Australiją, Juodkalniją, Lichtenšteiną, Airiją, Norvegiją ir Ukrainą. Lenkijos naujienų portalas Rzeczpospolita.pl praneša, kad Kremlius pratęsė draudimą įvežti maisto produktus iš Vakarų dar vieneriems metams. Kas įvyks, kai baigsis draudimų laikas? Kokios bus draudimų atšaukimo pasekmės ir kokią įtaką tai turės gabenimui geležinkeliais, pasakoja „AsstrA-Associated Traffic“ AG Krovinių gabenimo geležinkeliais Europos skyriaus vadovė Eva Trochimiuk.
Jeigu Rusija atšauktų draudimą gabenti tranzitu maisto produktus, ar tai padidintų krovinių srautus Naujuoju šilko keliu?
Manau, taip. Geležinkeliai yra alternatyva ir greito, bet brangaus autotransporto, ir kainos požiūriu palankaus, bet lėto jūrų transporto.
Kinai yra suinteresuoti maisto produktų importu iš Europos, nes europietiški produktai yra populiarūs Kinijoje. Tai yra „aukščiausios klasės“ prekės. Vietos rinka yra atvira importui ir tai džiugina ES kompanijas, kurios stengiasi patekti į Kinijos rinką. Kinijos vartotojai – tai nuolat auganti vidurinioji klasė (apie pusė milijardo žmonių). Kinai labiau linkę pirkti europietiškas prekes, nes yra įsitikinę, kad šie produktai yra saugūs. Vietos gamintojai pralaimi šią kovą. Kinai renkasi sveikus ir ekologiškus produktus ir nori juos gauti šviežius ir greitai.
Po draudimo įvedimo per kelerius metus Kinijos rinkoje atsirado naujų žaidėjų. Tarp jų minėtina Baltarusija, kuri į Kiniją eksportuoja pieno produktus (sausą ir nenugriebtą pieną, ledus, sūrius), paukštieną ir jautieną. Rusija – taip pat yra vienas iš pagrindinių Kinijos partnerių. Maisto produktų eksportas tarp šalių auga kiekvienais metais.
Ar maisto produktų eksportas iš Europos padės nusistovėti krovinių gabenimui kryptimi Europa–Kinija?
Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Yra tokių galimybių. Tačiau matant dabartinius įvykius (JAV ir Kinijos prekybos karas) stabilus krovinių gabenimas geležinkeliais atsideda.
Matomi ženklai, kad Kinijos partneriai ieško naujų susisiekimo su Europa kelių apeinant Lenkiją. Reikia prisiminti, kad tokie svyravimai politinėje arenoje greitai atsiliepia transporto šakai. ES taisyklės draudžia įvežti kai kurias Kinijos prekes. Toks pat draudimas galioja ir kita kryptimi.
Konteinerinių vagonų sąstatus subsidijuoja Kinijos vyriausybė, tačiau Kinija planuoja mažinti subsidijas. Sunku numatyti pasekmes. Gali būti, kad ES šalys, kurios yra suinteresuotos pasiekti Kinijos rinką, teiks priemokas krovinių gabenimui atgaline kryptimi. Taip kelerius metus darė Rusija. Norėdama palaikyti maisto produktų eksportuotojus, Rusijos vyriausybė kompensuoja pusę prekių gabenimo geležinkeliais į Kiniją kainos.
Antra, nežinia, kaip vystysis šalies ekonomika. Šiandien Kinija – didžiausia maisto produktų importuotoja. Bet tai nereiškia, kad po poros metų Kinija netaps šalimi, kuri maitins Europą. Kinija aktyviai domisi žemės ūkio sektoriumi, perka ir apdirba milijonus hektarų žemės Afrikoje.
Tikėkimės, kad Rusijai atšaukus embargą Kinijos vartotojų susidomėjimas europietiškais maisto produktais išliks. Traukinių, vykstančių atgaline kryptimi į Kiniją ir gabenančių europietiškas maisto ir žemės ūkio prekes kiekis didės, ir tai turės įtakos gabenimo kainai.
Kiek laiko prireiks, kad būtų subalansuoti transporto srautai maršrutu Europa–Kinija?
Pastaruosius kelerius metus daugėja krovinių gabenimų geležinkeliais iš Europos į Kiniją. Kalbant apie maisto produktus, prekybinius ryšius ir toliau blokuoja Rusijos embargas. Tokioje situacijoje patrauklesnis yra krovinių gabenimas jūromis. Galima iškelti įvairias prielaidas, bet, kaip minėjau, geopolitinė situacija dar nėra stabili. Pradedant Rusijos embargu, baigiant Kinijos ir JAV prekybos karu – visi šie veiksniai daro įtaką geležinkelių transportui.