Kiekvienam iš mūsų, net darbščiausiam, yra būtinas reguliarus poilsis. Kai kurie žmonės poilsį supranta kaip adrenaliną ir nepamirštamas emocijas, gaunamas patiriant ekstremalų fizinį krūvį. Tai padeda naujai pažvelgti į įprastus dalykus. Labai motyvuota „AsstrA“ komanda perteikia šį požiūrį į riziką savo profesinėje veikloje.
Maksimui Raskopinui, Geležinkelio transporto departamento komandos nariui, riedlenčių sportas tapo gyvenimo būdu. 2006 m. jis pradėjo važinėti riedlente su draugais, vėliau keliolika metų praktikavo šį mėgėjišką laisvalaikio praleidimo būdą. Iš pradžių buvo sunku, pirmąjį savo triuką jis atliko po mėnesio. Po poros metų jis pradėjo dalyvauti varžybose, net laimėdavo prizines vietas ir prizus, pvz., ratus ir guolius.
Maksimui Raskopinui
„Maskvoje riedlenčių sportas išpopuliarėjo prieš 15 metų. Mes turėjome treniruotis įprastose miesto vietose, kurios nebuvo specialiai pritaikytos riedlenčių sportui. Laimei, miestas yra puiki vieta treniruotėms, pilna įvairaus sunkumo kliūčių“, – sako Maksimas Raskopinas. – „Riedlenčių sportas moko sutelkti dėmesį į patį važinėjimo momentą. Tu turi susikoncentruoti prispausdamas riedlentę, šokinėdamas ir teisingai nusileisdamas lygiai taip pat, kaip plaukimo metu turi suteikti dėmesį į kvėpavimą ir grybšnius. Pastaruosius trejus metus beveik nevažinėjau riedlente, bet vis dar džiaugiuosi atlikdamas sudėtingesnius triukus. Dabar aš padedu vaikams ir paaugliams, mes visi kartu mokomės naujų kombinacijų. Matau, kad jie tikrai tuo mėgaujasi, ir tai man suteikia energijos. Kai oras geras, man patinka treniruotis su riedlente lauke.“
Natalija Ratkevič, Prancūzijos padalinio ekspeditorė, peržiūrėjo Bison Race lenktynių, ekstremaliausių kliūtinių lenktynių Europoje, vaizdo įrašą ir iš karto panoro patirti tai pati. Pirmosiose komandinėse lenktynėse ji „vos šliaužė per finišo liniją.“ Vaikščiojimas per ugnį, sunkių svorių nešimas, šliaužimas per purvą ir kabojimas ant metalinių strypų – visa tai atrodė tikra beprotybė. Šiandien, norėdama palaikyti formą, ji treniruojasi ištisus metus: 4–5 kartus per savaitę pavasarį ir vasarą, 3–5 kartus per savaitę su svoriais rudenį ir žiemą.
Natalija Ratkevič
„Kai kirtau finišo liniją, buvau išsitepusi purvu, turėjau kraujosruvų ir įbrėžimų. Nepaisant baisaus nuovargio, buvo apėmęs keistas, didžiulis laimės ir lengvumo jausmas. Aš užtikrintai pasakiau, kad grįšiu naujų išbandymų. Pradėjau treniruotis ir netrukus dalyvavau individualiose lenktynėse“, – pasakoja Natalija. – „Dažnai yra būtina įveikti ne tik fizines, bet ir psichologines kliūtis, pvz., baimė nukristi, šokinėti ar nusileisti neteisingai. Šiais metais aš įveikiau daug sudėtingų kliūčių ir užėmiau antrąją vietą sprinto kategorijos varžybose tarp 18–29 metų moterų.“
Antonas Khomenko, Ieškinių ir draudimo skyriaus teisininkas, yra įsitikinęs, kad gyvenimas prie vandens skatina žmogų užsiimti irklavimu. Antono pomėgis prasidėjo nuo pripučiamos irklinės valties. Po to, gavęs leidimą plaukioti motorine valtimi, jis panoro buriuoti.
Antonas Khomenko
„Buriavimas atitraukia tave nuo kasdienybės ir leidžia susikoncentruoti ties dabartiniu momentu, todėl galima gerai pailsėti. Aš sportuoju savaitgaliais 2–3 kartus per mėnesį. Savo atostogas aš praleidžiu mėgėjų regatose, kurios vyksta įvairiose pasaulio vietose. Mėgstu pergalės jaudulį po varginančių lenktynių, kurios reikalavo komandinio darbo ir susitelkimo ekstremaliose situacijose. Buriavimas yra labai populiarus visame pasaulyje. Išnuomoti jachtą užsienyje yra taip pat paprasta, kaip išsinuomoti automobilį. Tereikia pinigų ir geros patirties jūroje.“
Ryškios ir gyvos emocijos bei nauji iššūkiai yra puikus būdas įveikti vidines baimes. „AsstrA“ pardavimų specialistas Anton Makarov neseniai keliavo po Kaukazą. Ši kelionė paskatino jį susidomėti alpinizmu. Alpinizmas stiprina žmogų ir padeda pažinti save. Šį sportą renkasi ir tie žmonės, kurie pasiekia rekordus, ir tie, kurie, nepaisant savo fizinių apribojimų, niekada nepasiduos ir pasieks viršūnę.
Anton Makarov
„Aš reguliariai lankau Maskvos alpinizmo mokyklas, kurios organizuoja mokymus ir teikia informacijos apie šį sportą. Prieš planuodamas maršrutą esu įpratęs patikrinti, kur bus „vonia“. Paprastai tai yra kalnų upės ir ežerai, taip pat tirpstantis ledynų vanduo“, – sako Antonas Makarovas. – „Kad ir koks sunkus gyvenimas būtų, kalnuose yra sunkiau. Todėl kiekvieną kartą užkopęs į viršūnę aš pagalvoju, kad kiekvienas tikslas yra įveikiamas.“
