JT ekspertų vertinimu, G20 šalys 2019 m. išleido į aplinką 43 gigatonas CO2 teršalų. Šis kiekis sudaro 78 % viso per metus į atmosferą išleidžiamo anglies dioksido kiekio. Aplinkosaugos problemos kelia susirūpinimą ne tik žaliųjų politinėms partijoms, bet ir privačiam verslui. Prancūzija, Anglija, Nyderlandai, Vokietija, Kinija ir kitos šalys deda daug pastangų, kad rastų alternatyvas benzinu ir dyzelinu varomiems automobiliams.
Vystantis pažangioms tendencijoms reiškiamas susirūpinimas ekologija ir planetos ateitimi, o kelių transporto logistikos „žalinimas“ tampa prioritetiniu tikslu. Dėl diegiamų inovatyvių technologijų, įrangos ir paslaugų, matyti pirmieji apčiuopiami rezultatai: sumažėjo degalų sunaudojimas, išmetamųjų dujų kiekis ir eismo spūstys keliuose.
Savavaldžiai elektriniai sunkvežimiai yra nulinės taršos transporto priemonės. Šio tipo sunkvežimiai, palyginti su dyzelinu varomais sunkvežimiais, sumažina transporto išlaidas iki 60 %, o CO2 išmetimą – iki 30 000 tonų. Dėl šios priežasties įprasti sunkvežimiai tampa mažiau populiarūs daugelyje išsivysčiusių šalių. Daugumai įmonių autonominiai savavaldžiai sunkvežimiai su įrengtomis modulinėmis sistemomis sudarys galimybę pasirinkti pelningą, tausojantį aplinką ir saugų krovinių vežimo būdą.
Savavaldžių ir elektrinių transporto priemonių rinka vystosi ir įgauna pagreitį, todėl tolimosios ateities perspektyvos vis labiau tampa tikrove. Rinkos lyderiai „Waymo“, „Uber“, „Aptiv“, „Honda“, „Toyota“ ir „Tesla“ jau pradėjo savavaldžių lengvųjų automobilių ir sunkvežimių modelių bandymus. Savavaldžių elektrinių sunkvežimių rinka plečiasi ir yra naujų logistikos poreikius tenkinančių produktų šaltinis. Šie produktai daugiausia yra bandomieji pavyzdžiai, tiekiami miesto reikmėms tenkinti ar komerciniams vežėjams.
Savavaldės transporto priemonės taip pat atveria ekonomines galimybes optimizuojant įdarbinimo procesus. Tokiai transporto priemonei vairuoti nereikia fizinio asmens; visos būtinos funkcijos valdomos nuotoliniu būdu. Savavaldžiuose sunkvežimiuose įrengtos kameros, radarai ir integruota apšvietimo įranga, užtikrinantys 360 laipsnių matomumą be nematomų zonų.
Šiandieninių elektrinių sunkvežimių ilgis yra 7–18 metrų, to pakanka pakrauti 15 standartinio dydžio padėklų, kurių svoris neviršija 20 tonų. Tokiuose sunkvežimiuose yra sumontuotas baterijų komplektas, kurių bendra kaupimo talpa yra 200 kWh. Visiškai įkrautos tokios savavaldės transporto priemonės gali užtikrintai nuvažiuoti 200 kilometrų. Elektra varomas variklis sunaudoja kur kas mažiau išteklių nei dyzelinis sunkvežimis. Kadangi sunkvežimių baterijos įkraunamos nemokamose įkrovimo stotelėse, tokių transporto priemonių eksploatavimas padės įmonėms sumažinti degalų sąnaudas.
Remiantis Transporto strategijų centro tyrimu, savavaldžių elektrinių sunkvežimių naudojimas perpus sumažins transporto ir logistikos įmonių išlaidas ir bus įmanoma nuolat nepertraukiamai vykdyti krovinių vežimą visą parą.
Oleg Grebenko
„Šiandien sunkvežimio naudojimo trukmė sudaro 30–40 % bendro vairuotojo darbo laiko. Visame pasaulyje automatika sparčiai populiarėja ir ilgalaikėje perspektyvoje ateitis priklauso savavaldėms transporto priemonėms. Automatikos privalumai yra efektyvesni procesai, aukštesnė pristatymo kokybė ir didesnis vairuotojo saugumas. Tačiau trūkumai yra padidėjusios sąnaudos ir sistemos sudėtingumas bei jos pažeidžiamumas dėl elektronikos ar technologinių gedimų, – sako Oleg Grebenko, „AsstrA“ generalinio direktoriaus pavaduotojas specializuotam transportui. – Per ateinančius kelis dešimtmečius robotai nekels konkurencinės grėsmės vairuotojams. Šiandien vis dar kalbame apie eksperimentinius projektus. Prieš savavaldėms transporto priemonėms pasirodant masinėje rinkoje, reikės modernizuoti automobilius, kelių infrastruktūrą ir atnaujinti teisės aktus. Pirmosios pagrindinės logistikos funkcijos, kurias atliks robotai, bus taikomos įmonių vidaus verslo procesuose. Tik patvirtinus jų pagrįstumą, tokie sprendimai bus plačiai taikomi pasauliniame transporto sektoriuje.“