Baltijos valstybių uostų krovos rodikliai signalizuoja apie augimo tempų lėtėjimą. Tad uostai nedelsdami privalo atlikti namų darbus, kad išlaikytų turimus krovinių srautus bei nusimatyti ilgalaikės perspektyvos vystymosi kryptį.
Šių metų aštuonių mėnesių Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta 3,9 proc. viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Apyvarta siekė 31,3 mln. t, tai 1,2 mln. t daugiau nei per tą patį laikotarpį 2018 m. Tuo metu Rygos uoste krovinių apyvarta krito 10,8 proc., Taline (pusmečio apyvarta) sumenko 0,8 proc., Liepojoje – 6,5 proc., augimas tarp kaimyninių uostų fiksuotas tik Ventspilyje – 13 proc. Akivaizdu, kad tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas, tačiau bendra situacija rodo, kad augimas ilgainiui gali mažėti.