Kelias į elektromobilumą

Šiandieninėje ekonominėje aplinkoje elektromobilumo plėtra išlieka prioritetu. Tai lemia didėjantis naudotojų aplinkosauginis sąmoningumas, gamtinės ir klimato sąlygos bei technologinė pažanga. Pokyčiai automobilių rinkoje suteikia galimybių ir kelia iššūkių daugeliui įmonių.

Pradėkime nuo statistikos

Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Europos Sąjungoje elektrinių transporto priemonių su baterijomis pardavimai padidėjo ir sudarė 9,9 proc. visų registruojamų lengvųjų automobilių skaičiaus. Hibridinių automobilių dalis buvo 8,7 proc., palyginti su 8,4 proc. 2021 m. antrąjį ketvirtį, nepaisant parduotų vienetų skaičiaus sumažėjimo. Per tą patį laikotarpį automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais skaičius žymiai sumažėjo, jie sudaro
55,8 proc. rinkos.

Per tą patį laikotarpį įregistruotų elektrinių transporto priemonių su baterijomis (BEV) skaičius ES padidėjo 11,1 proc. Ispanija ir Prancūzija pranešė apie dviženklį elektrinių transporto priemonių su baterijomis (BEV) rinkos dalies padidėjimą, atitinkamai + 22 proc. ir + 18,6 proc. Savo ruožtu Italija ir Vokietija pranešė apie sumažėjimą, atitinkamai - 19.6 proc. ir - 0,5 proc.

Prie elektros tinklo jungiamų hibridinių elektrinių transporto priemonių skaičius rinkoje padidėjo, nors pardavimai sumažėjo dviženkliu skaičiumi -12,5 proc. Išimtis yra Ispanija (+ 11,3 proc.).

Hibridinių elektrinių transporto priemonių pardavimas Europos Sąjungoje antrąjį metų ketvirtį sumažėjo 2,2 proc. Tačiau dėl žymiai sumažėjusio automobilių su tradiciniais varikliais pardavimo, hibridinių elektrinių transporto priemonių dalis bendrai padidėjo 22,6 proc. Keturiose didžiausiose ES rinkose rezultatai buvo prieštaringi. Prancūzijoje ir Ispanijoje užfiksuota didėjimo tendencija ( atitinkamai
+ 7,2 proc. ir + 2,7 proc.), o Italijoje ir Vokietijoje – mažėjimo tendencija (- 9,3 proc. ir - 6,5 proc.).

Iššūkiai tęsiasi

Elektra, vandeniliu arba dujomis varomų transporto priemonių naudojami keliai turi būti klasifikuojami kaip vadinamosios „švaraus transporto zonos“. Tačiau daugeliu atvejų šiam klausimui reglamentuoti dar reikia parengti teisės aktus. Šiandien dauguma kasdienio vartojimo prekių yra gabenama keliais, tokių paslaugų paklausa ir toliau auga. Transporto priemonių parkų savininkai, sunkvežimių gamintojai ir energijos tiekėjai vis daugiau dėmesio skiria kelių transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui. Vis dėlto išmetamo CO2 kiekio mažinimas tebėra didelis iššūkis.

Kad elektromobilumas taptų efektyvia strategija, šiame sektoriuje turi būti tobulinamos vandenilio ir kuro elementų technologijos bei ugdomos darbuotojų kompetencijos. Be to, turi būti įdiegti tarptinklinio ryšio sprendimai, kuriais būtų remiama viešųjų įkrovimo stotelių tinklo infrastruktūra.

Logistikos sektorius vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje ir daro didelį poveikį pasaulio klimato kaitai. Siekiant prisidėti prie aplinkos saugojimo ir sumažinti sektoriaus anglies pėdsaką, „AsstrA“ sudarė tvarumo tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., sąrašą.

„Transporto sektorius daro didelį poveikį aplinkai. Atsižvelgdami į klientų poreikius ir Jungtinių Tautų nustatytus darnaus vystymosi tikslus, siekiame iki 2030 m. 50 proc. sumažinti mūsų išmetamą CO₂ kiekį“, – sako „AsstrA“ tvaraus vystymosi vadovas Dmitri Krolov. „Šis tikslas yra glaudžiai susijęs su mūsų ekonominės ir socialinės plėtros planais. Norėdami tai pasiekti, mes:

• prioritetą skiriame aplinką tausojančioms transporto rūšims,
• naudojame transporto priemones, atitinkančias aukščiausius ekologinius parametrus,
• pirmenybę teikiame tiekėjams, kurių sunkvežimiai yra varomi alternatyviaisiais degalais,
• diegiame IT sprendimus, skirtus sumažinti išmetamus CO₂ kiekius, ir
• mokome darbuotojus geriausios aplinkosaugos praktikos."