Pranešimai spaudai

Artėja Visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Tuo metu kai kuriuose Europos Sąjungos šalyse bus taikomos eismo apribojimai sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms. Primename, kur ir kada tiksliai.

Remiantis Bulgarijos vežėjų organizacijos užsakyta ataskaita, iki 2023 m. „Mobilumo paketas“ gali sužlugdyti ten esantį transporto sektorių. Tuščių važiavimų dalis padidės iki 50 proc.

Vyrauja nuomonė, kad korporacijų ir startuolių bendradarbiavimas – tai strategija win-win. Tačiau žurnalo „Kommersant“ duomenimis, 78 % kompanijų mano, kad startuoliai kelia grėsmę jų verslui, o 45 % baiminasi, kad neatlaikys jaunų kompanijų-piranijų konkurencijos.

Elektrinė transporto priemonė nėra didelė – pats gamintojas ją apibūdina kaip „kompaktišką“. Tačiau gabens iki dviejų tonų krovinius. Lengvas ir manevringas „Melex N.Truck“ gali būti sprendimas problemoms kylančioms dėl aplinkosaugos priežasčių sunkvežimiams uždaromų didesnių miesto centrų.

Transporto departamentas investuos milijoną svarų sterlingų į programą, kuria siekiama paruošti buvusius nusikaltėlius sunkvežimių vairuotojų darbui. Tokį sprendimą priėmė Didžiosios Britanijos vyriausybė po sėkmingo bandomojo projekto HM Sudbury kalėjime. Programa turi išspręsti personalo trūkumo problemą transporto sektoriuje.

Tris sunkiasvorius sunkvežimius (iki 40 tonų) galima pastatyti vienas virš kito, o vairuotojai tuo metu naudojasi poilsio kambariais. Numatoma nakvynės kaina – apie 50 Eur. Fantazija? Visai ne – tai yra nauja sunkvežimių stovėjimo aikštelės koncepcija, kuria projektuoja Vokietijos įmonė „Abona“.

Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km tai vienas labiausiai svarbesnių – ir apkrautų – Lietuvos transporto arterijų. Laimei, prasidėjo jo rekonstrukcija. Po remonto darbų užbaigimo juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą.

Ankstesniuose straipsniuose mes kalbėjome apie krovinių gabenimo geležinkeliais, oru ir automobilių keliais ypatybes ir privalumus. Baigiamasis straipsnis skirtas jūrų transportui. Kaip banguoja jūra prie Europos krantų ir kokie short sea gabenimo privalumai yra patrauklūs Klientams, pasakoja „AsstrA“ Krovinių gabenimo jūrų transportu valdymo skyriaus direktoriaus pavaduotojas Andrej Zaicev.

Japonijoje sukurtas Kanban (jap. iškaba, lentelė) metodas turi daugiau nei 50 metų. Taikomas gamybai ir tiekimo kontrolei.

Vairuotojai ir vežėjai gerai žino, kad Europoje trūksta automobilių stovėjimo aikštelių. O saugių sunkvežimių stovėjimo vietų Europos greitkeliuose yra labai mažai. Žemiau rasite 20 saugiausių sunkvežimių stovėjimo aikštelių Ispanijoje sąrašą. Taip pat sužinosite, kaip rasti artimiausią nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę su atitinkamais patogumais.

XXI amžius – tai informacijos epocha, todėl nėra jokių priežasčių abejoti: kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Transporto srityje valdyti informaciją padeda telematinės sistemos, kurios užtikrina logistikos verslo efektyvumą.

Kompanija „AsstrA“ Lietuvoje jau eina 20 metus, per kuriuos susidūrė su eilę išbandymų bei iššūkių – 2008 metų ekonominė krizė, Rusijos embargas įvežti maisto produktus. 2019 metais pagrindine transporto ir logistikos šakos problema šalia gresiančio „Brexito“ bei Kinijos ir JAV prekybos karo tapo Mobilumo paketas. Kokie pokyčiai laukia logistikos atstovų? Kaip Lietuvos vežėjai ketina pertvarkyti savo verslą iškilus naujoms sąlygoms? Nuomonėmis dalijasi „AsstrA Vilnius“ biuro atstovai.

Pasaulinė transporto ir logistikos sritis – tai segmentas, kuriame būtina procesų sparta, saugus duomenų perdavimas ir, be abejo, gabenamo krovinio saugumas.

Tarptautinė jūrų organizacija (angl. International Maritime organization - IМО) nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio vykdo programą, kurios tikslas yra mažinti neigiamą laivybos poveikį ekologijai. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos pradeda galioti IMO sprendimas sumažinti maksimaliai leidžiamą sieros kiekį degaluose. Ką tai reiškia laivybos šakai ir krovinių gabenimo jūromis rinkai, klausiame „AsstrA“ Baltijos šalių ir Baltarusijos krovinių gabenimo jūromis skyriaus vadovo Mykolas Tokarenko.

Per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be energetinių produktų), palyginti su 2018 m. sausiu-birželiu, augo 7,6%, iki 7,1 mlrd. Eur, paslaugų eksporto vertė kilo 22,2%, iki 5,5 mlrd. Eur, o reeksporto, 7,7%, iki 5,6 mlrd. Eur.

2020 metams Lietuvos kelių transporto vežėjai gavo 4,5 tūkst. dvišalių i 1 tūkst. trišalių leidimų. Tai per pusę mažiau, nei šiais metais.

Ruduo Vilniuje prasidėjo aktyviai – sekmadienį, rugsėjo 8 dieną vyko jau tradiciniu tapęs kasmet rengiamas Vilniaus maratonas. Pirmasis Vilniaus maratonas įvyko 1990 metais. Po kelių pertraukų ir sunkumų Vilniaus maratonas atgimė ir 2004 metais debiutavo kaip bėgikų ir visų miesto gyventojų šventė.

Baltijos valstybių uostų krovos rodikliai signalizuoja apie augimo tempų lėtėjimą. Tad uostai nedelsdami privalo atlikti namų darbus, kad išlaikytų turimus krovinių srautus bei nusimatyti ilgalaikės perspektyvos vystymosi kryptį.