.jpg)
Automobilių rinka pamažu atsigauna po Covid-19 krizės padarinių, tačiau transporto priemonių gamintojai vis dar susiduria su nereguliuojamomis tiekimo grandinėmis. Puslaidininkių trūkumas ir smarkiai išaugusios degalų kainos lėmė didelę infliaciją, ir tai dar nesibaigė. Naujaisiais metais sparčiai besivystanti pramonė susidurs su įvairiais iššūkiais, įskaitant ir 2035 m. numatytą nulinę CO2 emisiją.
Automobilių pramonės padėtis Europoje
2021 m. elektromobilių skaičius padvigubės ir pasieks beveik 10 proc. Norint sėkmingai pasiekti Europos klimato tikslus, būtina sukurti tankų įkrovimo infrastruktūros tinklą ir užtikrinti prieigą prie reikiamų žaliavų. Per pastaruosius 15 metų automobilių gamybos metu išmetamo CO2 kiekis sumažėjo perpus, o energijos suvartojimas – ketvirtadaliu.
Apskritai automobilių pramonės dalyviai yra įsipareigoję užtikrinti saugų ir pažangų transportą. ES stiprina savo pirmaujančias pozicijas kelių eismo saugumo srityje, o žuvusiųjų skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 17 proc. Be to, Europos automobilių gamintojų asociacija (pranc. AssociationdesConstructeursEuropéensd'Automobiles, ACEA) deda visas pastangas, kad būtų įgyvendinta „Vizija nulis“– tikslas iki 2050 m. beveik iki nulio sumažinti eismo įvykių aukų skaičių – ir atitinkamai ragina automobiliuose įrengti pažangias pagalbos vairuotojui sistemas.
Deja, vidutinis lengvųjų automobilių (12 metų), sunkvežimių (14 metų), mikroautobusų (12 metų) ir autobusų (13 metų) amžius Europos keliuose didėja. Todėl naujų elektrinių transporto priemonių kaina turi būti prieinama Europos piliečiams. Dėl tiekimo grandinės sutrikimų 2021 m. automobilių gamyba sumažėjo 8 %, todėl sumažėjo automobilių pardavimai.
Sunkvežimių parkas
2020 m. ACEA surinkti duomenys rodo, kad 27 ES šalyse (išskyrus Jungtinę Karalystę) įregistruota 1,2 proc. daugiau transporto priemonių nei 2019 m. 2020 m. pabaigoje ES šalyse, ELPA laisvosios prekybos zonos šalyse ir kai kuriuose kituose regionuose užregistruota 1,6 % daugiau lengvųjų automobilių, 2,9 % daugiau mikroautobusų ir 2,1 % daugiau sunkvežimių. Kita vertus, autobusų registravimas sumažėjo 1,3 %. Iš viso regione įregistruota 405,3 mln. lengvųjų automobilių.
2019 m. didžiausias sunkvežimių parkas buvo JAV – 58,4 mln. ES buvo užregistruota 39,3 mln. sunkvežimių, Kinijoje – 25,7 mln. sunkvežimių, Japonijoje – 14,3 mln. sunkvežimių, Meksikoje – 10,4 mln. sunkvežimių. Seniausias sunkvežimių parkas yra Graikijoje (vidutinis amžius 21,4 metų), o jauniausias – Austrijoje (vidutinis amžius 7 metai).
Europos ekonomikos pagrindas
Nepaisant puslaidininkių krizės, galimybių įsigyti atsarginių dalių ir didelių energijos kainų, ES BVP 2021 m. išaugo 5,3 %, o 2022 m. –3,6 %.Nors dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjo infliacija, Europos Komisija prognozuoja, kad 2023 m. BVPtoliau augs 2,8 %.
Automobilių pramonė yra Europos ekonomikos pagrindas. 2021 m. Europoje ir Vidurinėje Azijoje veikė 301 gamykla, kurioje buvo galutinai surenkami ir gaminami varikliai. Nuo 2017 m. 17 ES šalių veikė 226 gamyklos, iš kurių 134 gamino lengvuosius automobilius.
Europoje yra 41 gamykla, gaminanti keleivines komercines transporto priemones, 52 gamyklos, gaminančios sunkvežimius, ir 66 gamyklos, gaminančios autobusus. Taip pat yra 72 variklių ir 18 akumuliatorių gamybos gamyklų.
ACEA duomenimis, sunkvežimiai iki 3,5 tonos daugiausia atkeliauja iš Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos gamyklų. Vokietija pirmauja pagal sunkvežimių, kurių bendroji masė viršija 16 tonų, gamybą, o Nyderlandai ir Prancūzija užbaigia pirmąjį trejetuką.
Nuo 2035 m. nebebus automobilių su vidaus degimo varikliais
Pastaruosius 30 metų automobilių sektoriuje daugiausia dėmesio skiriama elektra varomoms transporto priemonėms. ES aplinkos ministrai patvirtino 2035 m. įsigaliosiantį draudimą parduoti ir registruoti automobilius su vidaus degimo varikliais. Tai reiškia, kad bus galima registruoti tik baterijomis arba vandeniliu varomus automobilius. Transporto priemones su vidaus degimo varikliais ir hibridinėmis technologijomis bus galima naudoti, kol baigsis jų naudojimo laikas. ES politikai prognozuoja, kad iki 2030 m. viešai prieinamų įkrovimo stotelių skaičius padidės 15 kartų.
Automobilių logistika
2022 m. trys populiariausi Europos vidaus maršrutai buvo Čekija-Vokietija, Vokietija-Prancūzija ir Vokietija-Lenkija, o daugiausia krovinių gabenta automobilių atsarginėmis dalimis ir priedais, keleivinio transporto priemonėmis ir padangomis.
„Kalbant apie įvairių automobilių pramonės krovinių gabenimą Europoje, pernai dažniausiai kroviniai buvo gabenami Vokietijoje, iš Rumunijos į Bulgariją ir iš Vokietijos į Čekiją – šiuo maršrutu „AsstrA“ apyvarta, palyginti su 2021 m., išaugo 135 proc. Automobilių pramonė vystosi dinamiškai, ypač elektrinio mobilumo kontekste. Palaipsniui atsisakant automobilių su vidaus degimo varikliais, logistikos paslaugų teikėjai neabejotinai bus priversti užtikrinti saugų akumuliatorių, kurie priskiriami pavojingiems kroviniams, gabenimą", – apibendrina Dorota Kaczorowska-Lada,„AsstrAAutomobile&MobilityIndustryLogistics" pagrindinių klientų vadovė.
Autorius: Kamila Rynkiewicz.
